skambėti
1skambėti — skambėti, skam̃ba (skamba K, KGr62, skambti), ėjo intr., skam•bėti DP446; Q320, SD20, H, R, N, I, M, LL31 1. išduoti, skleisti darnų garsą: Su skambalu skambėdamas nuvažiavo J. Skambalai skamba (piršliai važiuoja), puolni pry lango – toks buvo… …
2skambėti — vksm. Varpai̇̃ skam̃ba …
3paskambėti — paskambėti, pàskamba (paskamba), ėjo intr.; R125,302, Sut, N 1. kurį laiką skambėti: Paskambėjo čia ir pražuvo skambalas J. 2. pradėti skambėti: Klėtelė sudundėjo, rakteliai paskambėjo (d.) Ndz. ║ apie varpus: Staiga paskambėjo varpai, o… …
4išskambėti — išskambėti, ìšskamba (išskamba K), ėjo intr. 1. K su skambalais išvažiuoti: Išskambėjo iš sodžiaus, išvažiavo su skambalais Š. Pagaliau žandarai išdarda išskamba iš kiemo S.Čiurl. 2. Rtr nustoti, baigti skambėti: Krivė atveria iš lengvo savo… …
5praskambėti — praskambėti, pràskamba (praskamba), ėjo intr. Š; Ser 1. KI68 pradėti skambėti. 2. NdŽ skambant pravažiuoti: Pirmame vežime praskambėjo jaunavedžiai rš. skambėti; apskambėti; atskambėti; įskambėti; …
6skambinti — skam̃binti ( yti), ina, ino DŽ, NdŽ, skambinti ( yti K, Skr) Rtr; H, R, Sut, LL303 caus. skambėti. 1. intr., tr. išgauti tam tikrą garsą: Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę rš. Stiklus skambina, kamščius daužo, geria,… …
7skambėjimas — sm. (1) Rtr, DŽ; SD20,51, Q298, H, N, I, Sut, LL11 → skambėti: 1. Vokietėlis išgirdo pinigų skambėjimą ir parsigando Skr. Dainingas galandamo metalo skambėjimas nuvilnija laukais J.Avyž. Per atlaidus miesteliai gaudžia nuo dalgių ir puodų… …
8suskambėti — suskambėti, sùskamba (suskamba), ėjo intr. Š; LL301, Rtr 1. išduoti garsą, sužvangėti: Aš kasu, i tik bakst kažin kas kietas kaip puodas i dar suskambėjo Pln. Naktį sužvanga tas dvaras, suskamba tie lenciūgai (ps.) Jdr. Tik suskambėjo kaip… …
9įskambėti — įskambėti, į̃skamba (įskamba), ėjo intr. 1. su skambalais, skambinant įvažiuoti: Bėkit priimti, vaikai, kažkas įskambėjo į kiemą Dr. Piršliai kaip įskambėdavo, taip išskambėdavo, o merga nėjo Š. ║ skambant įkristi: Kėliau puodą nuo plytos, ir… …
10ūžti — ū̃žti, ia, ė KBII154, K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ; SD136,179, SD366, H164, R, R83,407, MŽ, MŽ109, I, Sut, N, M, L, ŠT262 1. intr. skleisti pratisą žemą garsą; ošti, šniokšti, šlamėti (apie vėją, vandenis, mišką): Vėjas ūžia R300, MŽ402.… …
