reiškimas
1reiškimas — reiškìmas sm. (2), reiškimas (1), reiškìmasis (1) 1. → reikšti 2: Svarbi sakinio dalies kategorijos ypatybė yra jos reiškimo būdas rš. To paties reiškimo, to paties ženklinimo LL208. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai… …
2reiškimas — reiški̇̀mas dkt. Pagarbõs, užúojautos reiški̇̀mas draũgui …
3alegorija — alegòrija sf. (1) DŽ atitrauktinės sąvokos reiškimas konkrečiu meniniu vaizdu: Baltas balandis – taikos alegorija rš …
4apreiškimas — apreiškìmas sm. (2) → apreikšti: 1. Menininko kūryba yra jo apreiškìmas FT. 2. SD197, R, CII172, N, K, DŽ1 Tos slaptės apreiškimas pačiam sūnui Dievo buvo atliktas DP258. Petras girionis apreiškimu dangaus skatina krikščionis pryš turkus eiti S …
5išreiškimas — išreiškìmas sm. (2), išreikškimas Q91 → išreikšti: 1. DŽ1 Naujoms karo meto temoms ir vaizdams čia poetė rado tobulą išreiškimo formą A.Vencl. Tai šilelio gyvūnijos garsų akustinis išreiškimas rš. Išreiškimui vieno ar kito jausmo reikia… …
6juokas — juõkas sm. (4) K, BŽ14; SD344, R, M 1. pasitenkinimo, džiaugsmo, linksmumo ir pan. reiškimas tam tikrais nutrūkstamais garsais iškvepiant orą, juokimasis: Nuskamba juokas P.Cvir. Kalbų ir juokų pilna visur rš. Gyvas juõkas Š. Man be galo… …
7kalbėjimas — sm. (1) → kalbėti. 1. SD156, R, M, NdŽ minties reiškimas žodžiu; žodžių tarimas: Toks kalbėjimas tėvo su manimi, toks kalbėjimas Upt. Be kalbėjimas ten ir buvo, kad tris valandas vienu trūkiu kalbėjo Šts. Tas žaidimas nereikalauja daug kalbėjimo …
8muštynės — muštỹnės sf. pl. (2), muštynės (1) 1. mušimasis, pykčio reiškimas smūgiais: Ten kožną dieną y[ra] muštynės KlvrŽ. Girti visada prie muštỹnių prieina Grž. Be muštynių neapsiejo – vilnos visims dulkėjo Slnt. Už muštynès gavo tupėti (arešto) Dkš …
9mylėjimas — sm. (1) → mylėti. 1. SD180, R244, K meilės jutimas ar reiškimas: Toks jau jo te ir mylėjimas, kad pačiai pinigų neduoda Vb. Mylėjimo daina N. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu DP508. Kaip ižpildysime ketvirtą prisakymą… …
10nugarsėti — intr. 1. garsui nueiti, nuskambėti, nuaidėti: Balsas nugarsi į girias prš. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai triukšmingai I.Simon. | refl.: Ant jos (pilies) viršaus buvo senovėje skylė, į tą įmestas akmenaitis labai nusigarsėdavo …