rėžti
1rėžti — 1 rėžti, ia, ė, rė̃žti Eiš 1. tr. R, K, I, M kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą: Rėžk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams J. Potam tik rėža kožna ritinius i siuva LKT103(Klm). Tegul… …
2rėžti — 2 rė̃žti, ta, o intr. Kv, NdŽ 1. S.Dauk darytis nelanksčiam, pastirusiam. 2. pūstis, plėstis. rėžti; aprėžti; išrėžti; parėžti …
3ręžti — ręžti, ia, ė tr., rę̃žti 1. įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Ręžiu kaklą Kv. Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas Žlv. Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą rš. ^… …
4rėžti — vksm. Sti̇̀klą rėžia rėžtuvù …
5ręžti — vksm. Neręžk kãklo, sprándo, nùgaros! …
6rėžtinis — rėžtìnis, ė adj. (2) NdŽ 1. raižytinis. 2. nurėžtasis, atrėžtasis …
7rėžtuvas — 1 rėžtùvas sm. (2) DŽ 1. įrankis, prietaisas kam rėžti, pjauti, įbrėžti: Sakinimo rėžiams rėžti vartojami specialūs rėžtuvai su dozatoriais rš. Ši ritė sujungta su virbalu, kurio gale pritvirtintas rėžtuvas sp. Ana suraižė plonas drobeles be… …
8rėžimas — 1 rėžìmas sm. (2), rėžimas (1) → 1 rėžti: 1. N, K, I, DŽ 2. SD328, I. 3. I → 1 rėžti 6: Nuo to Dievo rėžimo [su nuodėguliu] ir paliko gandrui ant nugaros juodas lopas SI81. Tai rėžimas – lazda lūžo DūnŽ …
9griežti — ia, ė, griẽžti 1. tr. pjauti, rėžti rėžį, brėžti: Kurpes griežti (apipjauti apie kurpmedžius rėželį odoms prikalti) Skr. Gulsčio medžio viršūnę griežti J. 2. tr. lupti, gramdyti, gremžti: Griežia ligoniui votį, akį Š. Kad akis iš kaktos griežtų …
10imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… …
