pramokti
1pramokti — pramókti vksm. Pramókau ùžsienio kalbų̃ …
2pramokti — intr. K kiek išmokti: Sūnus, pramokęs truputį amato, pradėjo patsai dirbt BsPIII284. Tenai galėsi, tarp ko kita, ir kalbos pramokti J.Jabl. Jis rašto, darbo pramoko greitai J. Jaunas būdamas, daug ko pramoksti Zr. ^ Dainų nepramokusi, tekėti… …
3pamokti — intr. pramokti: Aš jau pamokusi tos kalbos jūsų Pgg. mokti; atmokti; išmokti; pamokti; permokti; pramokti; primokti; sumokti …
4primokti — intr., tr.; Sut išmokti, pramokti: Vei „kapė“ bei „tė“, kaip reik, dar košt neprimokai K.Donel. Aš tai jau primokau K. Šieną arba atolą primoksta veršiai veik ėsti prš. Vaikus savo išleidžia ingi kitą šalį, idante iž jaunų vasarų primoktų kitų… …
5knebinys — knebinỹs dkt. Jõs galėtų pramókti siuvinėjimo ir kitókių knebinių̃ …
6atmokti — intr. 1. BŽ342 atprasti nuo kokio įpročio ar polinkio: Atmoko meluoti ir tą piktą papratimą pametė brš. 2. vėl, iš naujo išmokti: Aš jau nebemoku rašyti, kažin ar beatmoksiu Š. mokti; atmokti; išmokti; pamokti; permokti; …
7išmokti — tr., intr.; BPII24, Gršl įgyti žinių, įprasti, įgusti ką daryti, mokantis įsiminti: Jis išmoko būti rūpestingas P.Cvir. Sūnus mokslus – greitai išmoksta skaityti J. Mano dukrytėlė, jūsų martytėlė, n išmoks visus darbelius (d.) Vlkš. Jonas kavoliu …
8išsibūdyti — 1 išsibū̃dyti išprusti, pramokti: Reikės Onutę išleisti tarnauti, gal ji kiek išsibūdys Lkv. būdyti; įbūdyti; išsibūdyti; pribūdyti …
9knebinys — knebinỹs sm. (3b) 1. mažas, smulkus rankų darbas: Čia tik knebinỹs, knebinė̃lis, ne darbas J.Jabl. Aš be knẽbinio negaliu pasėdėti Slnt. Net akys įskaudo prie to knebinio Šl. Jos galėtų siuvimo ir kitokių knebinių pramokti VŽ1905,222. Aš moku… …
10kninga — kningà (dial.) sf. (2) J žr. knyga: 1. Imk, o tankiai ir ukatlyvai skaityk tą kningelę P. Gal lengvai ir spėriai pramokti kningose skaityti S.Dauk. Ką aš jus šioje kningelė[je] pamokiau, tai vislab tikra tiesa yra S.Dauk. Visi stebėjosi, kas tai …