pasakinėti
1pasakinėti — 1 pasakinėti NdŽ 1. Ser iter. 1 pasakyti 3: Pasakinėk, kad aš sodybą parduodu, gal atsiras, kas pirks Mžš. Rimeika liepia, bevažiuojant per sodžių, pasakinėti kaimynams, kad susirinktų kunigo palaukti Žem. 2. tr., intr. DŽ1 kuždėti kam,… …
2pasakinėti — vksm. Mókytojas įspėjo, kad mokiniai̇̃ nepasakinėtų …
3sufleruoti — sufleruoti, uoja, ãvo intr., tr. TrpŽ, KŽ 1. TrpŽ pasakinėti artistams jų vaidmens tekstą, būti sufleriu. 2. pasakinėti nemokančiam: Pasitaiko, kad klausinėjama studentė nieko nemoka, o jos mokytesnė draugė sufleruoja – stengiasi jai padėti… …
4apsakinėti — 1 apsakinėti NdŽ 1. I, P, M, Š, Ser, Gdr, Aps iter. 1 apsakyti 1: Apsakinėjau, kas kur girdėties Sz. Aš tau apsakinėju, kap tę buvo visa Rod. Tėvas apsakinėjo, kap dvaran reikė eit Mrp. Apsakinėjo, kur tą nudav[ė] Lz. Žmonės labai dažnai ištisas… …
5atsakinėti — 1 atsakinėti NdŽ iter. 1 atsakyti: 1. M, Š, Btrm Pašaukė prie lentos atsakinėti rš. Kad Sveikas nori, nieko nebeatsakinėsiu jam KlbV112(J.Jabl). Sesulė jiemu atsakinėj[o] LKKIX205(Dv). 2. Niurzgėjimais atsakinėti LL120. Atsakinėdamas į… …
6išsakinėti — 1 išsakinėti NdŽ iter. 1 išsakyti: 1. Neišsakinėkit, kap vadina LKKIX205(Dv). 2. Išsakinėja pasovą (pasogą) pudais Dv. 3. refl. teisintis: Visep išsisakinėja Dglš. sakinėti; apsakinėti; atsakinėti; …
7nusakinėti — 1 nusakinėti NdŽ; Ser iter. 1 nusakyti 1: Tėvelis mokėjo nusakinėt pasakas Pst. sakinėti; apsakinėti; atsakinėti; įsakinėti; išsakinėti; nusakinėti; pasakinėti; perpasakinėti; persakinėti …
8pasakinėjimas — sm. (1) DŽ1 → 1 pasakinėti 1, 2. sakinėjimas; apsakinėjimas; atsakinėjimas; įsakinėjimas; pasakinėjimas …
9pasėkčioti — intr. pasakinėti: Pasėkčiojo pati sau minčių sąmyšy rš. sėkčioti; pasėkčioti …
10perpasakinėti — 1 perpasakinėti tr. perpasakoti, persakyti: Ana perpasakinėja žodžiais Dv. sakinėti; apsakinėti; atsakinėti; įsakinėti; išsakinėti; nusakinėti; pasakinėti; perpasakinėti; …
- 1
- 2
