pakara
1pakara — 1 ×pakarà (l. pokora) sf. (2) Vlk, Srj; PK153 nuolankumas, nusižeminimas: Reik pakãros pri žmonių Slnt. Be pakaros negausi, negu tik už piningus, o pakara nėko nekaštuo[ja] Vkš. Mūsų senam tėvutėliui reik didės pakaros JV530. Nesigailėjau… …
2pakara — 2 pakarà sf. (3b) NdŽ žr. pakaba 1 …
3kṛitâ̱pakāra — कृतापकार …
4upakārâ̱pakāra — उपकारापकार …
5pakaraila — scom. (1), pakarailà (2) NdŽ 1. didelis, aukštas, sudžiūvęs žmogus ar gyvulys: Koks ten vyras – aukštas, persigembęs, tikras pakaraila! Lnkv. Mergaitei negražu tokiai pakarailai [būti] Sdb. Jūsų karvės kaip pakarailos, didelės Jnš. Pirkau arklį …
6pakaranas — ×pakarãnas (rus. пoxopoны) sm. (2) OZ38, Rš laidotuvės: Pakaranè buvo daug žmonių Dglš. Išvažiavo pakarãnan Dglš. Aš eisiu daugiau svečių suprašyt pakaranan TDrIV203 …
7pakaraninis — ×pakarãninis, ė adj. (1) pakaranui skirtas: Susirinkom, giedojom pakarãnines [giesmes] Dkšt …
8pakarailinis — pakarailinis, ė smob. (1) Šl žr. pakaraila 1 …
9kerštas — 1 ker̃štas sm. (2) K, NdŽ, kerštas (1) sąmoningas padarymas kam pikto, norint atsilyginti už padarytą skriaudą, įžeidimą ir pan.: Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Užmuštojo giminė būdavo įpareigota įvykdyti kraujo kerštą rš.… …
10luitas — 1 luĩtas sm. (2) K.Būg 1. žr. luistas: Žemė gura, kuri griūva luĩtais, duobę kasant arba skardžiuose J. Ant riebios mėsos veršio taukai luĩtais stovi J. Paskiau, radus auksą ir sidabrą, pirmieji piningai buvo prasti luitai, arba šmotai, aukso… …
- 1
- 2