miesčionėti
1miesčionėti — vksm …
2miesčionėti — miesčionėti, ėja, ėjo intr. įgyti miestiečio, miesčionio savybių, virsti miesčioniu: Kaimas kaskart labiau miesčionėja rš …
3miesčionėjimas — sm. (1) → miesčionėti: Ateivių iš kaimo miesčionėjimas rš …
4sumiesčionėti — intr. įgyti egoistinių, miesčionio savybių: Gal niekas iš rusų rašytojų nejautė tai sumiesčionėjusiai ir subiurokratėjusiai inteligentijai tokios neapykantos kaip Čechovas K.Kors. miesčionėti; sumiesčionėti …
