laibumas
1laibumas — laibùmas dkt. Tai liemeñs laibùmas! …
2laibumas — laibùmas sm. (2) K plonumas; grakštumas, dailumas: Laibumo ji kaip adata J.Balč. Ale laibumo aš už ją laibesnė Pc. ║ smulkumas, mažumas: Laikrodžius skambinančius dirba, kurie savo laibumu ir tikrumu galia lygintis su didžiųjų meistrų arba… …
3klienybė — sf. (1); P laibumas, plonumas, klienumas …
4laibis — laĩbis sm. (2); Ser plonumas, laibumas …
5laibybė — sf. (1) laibumas, plonumas: Ot musėlės kojų laibybė! Užv …
6plonis — 1 plõnis sm. (2) 1. Skr plonumas: Koks tai plonis tos drobės J. 2. laibumas: Ta lazda buvo apačioj stora, viršuj į plonį subėgo arba susmailyta buvo LTR. Kap šiaudas plonio Rod. Kas plonis siūlų, kas gražybė dažyvių! M.Valanč. 3. BŽ562 plonoji… …
7plonybė — sf. (1), plonỹbė (2) NdŽ 1. didelis plonumas: Tai plonybė medžiagikės, baimės! Krš. Ir plonybė drobės nematyta! Ds. Šitokia plonybė, ir išausk! Ut. 2. didelis laibumas: Sudžiūvo, o rankų ten plonybė! Krš. Kas siūlų plonybė pančekoms! KlvrŽ. Kad… …
8tęvybė — sf. (1) KlbIV144(Trk), DūnŽ laibumas, plonybė: Tęvybė mergos – kaip skruzdis, ar neėdusi?! Krš …
