kruopelė
1kruopelėtas — kruopelėtas, a adj. (1) 1. išbertas lyg kruopomis, raupuotas, nelygus: Nuo šalčio veidas kruopelėtas Rod. 2. viriuotas: Mūsų kiaulės buvo lašiniai kruopelėti Rtn. 3. smulkiai margas: Nuspirkau kelnes kruopelėtas kai kurapka Ml. Mūsų vištelė… …
2kruopelėti — kruopelėti, ėja, ėjo intr. darytis kruopėtam …
3kruopa — kruopà sf. (2) DŽ, (4) K 1. susmulkintas grūdas: Kruopos miežienės SD116. Miežių nei kruopom pasidaryti neduoda Ėr. Kruopàs dirbo iš grikių Plv. Padirba kruopàs iš miežių, avižų, grikių, bulvinių miltų J. Mano kruõpos NdŽ. Padaryk man kruopų… …
4knėbčioti — vksm. Kóks jõ válgymas – knėbčioja po kruopẽlę …
5akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …
6atkosinėti — tr. kiek atkosėti: Atkosinėja kruopelę (truputį) Str. kosinėti; atkosinėti; pakosinėti …
7atsičiuokšlėti — atsigauti, sustiprėti: Atsičiuokšlėjo kruopelę i pasveiko Švnč. čiuokšlėti; atsičiuokšlėti …
8atskriebti — atskriẽbti, ia, àtskriebė tr. Trgn plonai atriekti, atpjauti: Atskriẽbk duonos kruopelę Ktk. skriebti; apskriebti; atskriebti; įskriebti; išskriebti; nuskriebti; paskriebti; praskriebti …
9atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… …
10atšviesti — atšviẽsti, atšviẽčia (àtšviečia), àtšvietė 1. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ atmušti šviesą, atspindėti: Naktį vanduo atšviẽčia žvaigždeles Vv. Mes aiškiausiai matome tuos daiktus, kurių atvaizdus lęšiukas atšviečia geltonojoje dėmėje rš. | refl. K …
