kepti
1kepti — kèpti vksm. Dúoną kèpdavo kiekvienuosè namuosè …
2kepti — 1 kèpti, kẽpa, kẽpė 1. tr. SD247, R, K gaminti valgį ką sausai ar su riebalais karštai kaitinant: Visur kepė pyragus, tortus, svilino žąsis P.Cvir. Šiandien duonelę kepėm – pečius karštas A.Vencl. Pasipjovė vištą kèpti J.Jabl. Duoną kèpk J.… …
3kepti — 2 kèpti, kem̃pa, kẽpo intr. 1. lipti, kibti prie ko: Dabar sniegas labai kempa prie kadokų (klumpių) Lš. 2. džiūti, sausėti: Karštoj saulėj kem̃pa lūpos Š. | Iš gailesčio širdis kempa J. kepti; apkepti; atkepti; prikepti; su …
4kėpti — 1 kė̃pti, sta, o NdŽ žr. keipti …
5kėpti — 2 kė̃pti, ia, ė tr. grobti …
6keptinis — kepti̇̀nis, kepti̇̀nė bdv. Kepti̇̀niai kiauši̇̀niai …
7keptinė — kepti̇̀nis, kepti̇̀nė bdv. Kepti̇̀niai kiauši̇̀niai …
8keptiena — sf. (1) kepsnys: [Avinėlis] paduotas jau kaipo keptiena Sab …
9keptinė — keptìnė sf. (2) 1. kepta mėsa, kepsnys: Noris šmotelį briedžio keptinės paragauk rš. To pradėjos ėdė keptines iš šviežios paukštienos Tat. Buvo padėti pyragai, sūriai, sviestas ir visokios keptinės rš. 2. prk. namie daryta degtinė: Vaikis,… …
10keptinis — 1 keptìnis sm. (2) 1. pagalys, kuriuo apkasinėjamos lauke kepamos bulvės: Eik, iškirsk gerą keptìnį Viln. 2. ppr. pl. krosnyje kepti obuoliai: Aš kap pavalgiau keptinių, tai tik neapsirgau Nč. 3. kepto salyklo alus: Reikia aludariu Naniškį… …