kalbėtojas
1kalbėtojas — ( is K; R272), a smob. (1); SD57 1. kas kalba, šneka: Kalba girdėtis, kalbėtojo nematytis Šll. 2. asmuo, sakantis kalbą susirinkime, oratorius: Vykdomoji komisija išrenka specialų kalbėtoją rš. Kalbėtojas sumišo, bandė aiškintis P.Cvir.… …
2kalbėtojas — kalbėtojas, kalbėtoja dkt. Daũg kalbėtojų, bet mažai̇̃ darytojų …
3apkalbėtojas — apkalbėtojas, a smob. (1) 1. M kas apkalba, apšmeižia: Jis toks apkalbėtojis, mėgsta kitus apkalbėti Rm. Teip ... apkalbėtojai ... daro DP514. 2. M.Valanč užkalbėtojas, užbūrėjas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; …
4atkalbėtojas — atkalbėtojas, a smob. (1) 1. kas atkalba nuo ko: Atkalbėtojas nuo kelionės Rm. 2. Ds užkalbėtojas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; …
5atsakinėtojas — atsakinėtojas, a smob. (1) kas atsakinėja į klausimus: Šiame pokalbyje Dobilas buvo kalbėtojas, o Andriuška tik atsakinėtojas, jo žodžių patvirtintojas rš. sakinėtojas; apsakinėtojas; atsakinėtojas …
6avis — avìs sf. (4) 1. Kp, Lkv, Sml, Tvr naminis gyvulys, laikomas vilnoms ir mėsai: Gėringa avis SD109. Vilnėtos avys daug duoda vilnų Šts. Anų visos ãvys šmulos (be ragų) Grg. Tieką avių̃ papjovė, ir mėsos nėr Arm. Netrinktų avių vilnos taukinos Grg …
7bilys — bilỹs sm. (4); S.Dauk kalbėtojas, oratorius …
8bylasakis — bỹlasakis, ė (neol.) smob. (1) kalbėtojas, oratorius: Garsingieji bỹlasakiai aukštai iškalbą pakėlė A.Baran …
9bylotojas — bylotojas, a smob. (1) 1. kalbėtojas, oratorius: Demostenas visų didžiausias grekų bylotojas A.Baran. 2. Š bylininkas …
10garlaivininkas — garlaivininkas, ė (neol.) smob. (1) garlaivio įgulos žmogus; garlaivio savininkas: Pas Vilniaus garlaivininkus lankėsi rš. | Kaip kalbėtojas sakė, reikią stengtis padaryti galas vokiečių garlaivininkų nuožiūrai rš …
