išsieikvoti
1apibaigti — apibaĩgti, ia, apìbaigė 1. tr. padaryti ką iki galo: Apìbaigėm rugienas arti Š. Apibaĩkim šitą eželę, ir daugiau neberavėsiu Ds. | refl.: Jau eikit namo, aš vienas apsibaĩgsiu art Ėr. 2. refl. kiek susivartoti, išsieikvoti: Į pavasarį visur… …
2išdėti — išdėti, ìšdeda, išdėjo 1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdėsite į aslą Sr. | refl. tr.: Viską iš terbelės išsidėjo ir… …
3iškuštėti — 3 iškuštėti, ìškušta, ėjo intr. 1. Š išdžiūti, iškiaugždėti: Čia jau mūsų svogūniukai iškuštėję (minkšti pasidarę) And. | refl.: Mano svogūnai tiek išsikuštėjo, kad atliko tik lukštai Ut. Išsikuštėjęs (išpurtęs) ridikas negardus Vlk. 2. refl.… …
4išloti — 1. tr. lojimu išvaryti, išvadinti: Iš kiemo šunes jo nebeišlos rš. ^ Tą, sako, išlojo jau šunys, beje: numirė, pragaišo ar išejo kur kas nebgrįžtinai S.Dauk. 2. intr. pajėgti loti: Kai užsismaugia, tai nebeišloja Pc. Šunys lojo kiek tik… …
5išlėkti — išlė̃kti, ìšlekia, ìšlėkė intr. 1. SD414, K išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs Šts. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu BM385. Gandrai… …
6išnaikučyti — ×išnaikùčyti Skr 1. žr. išnaikinti 1: Išnaikùčiji [muses], jų vėl privysta Gs. 2. refl. susivartoti, išsieikvoti: Per darbymetę visas sviestas išsinaikùčijo Vlkv. naikučyti; išnaikučyti; sunaikučyti …
7išsekti — 2 išsèkti, išseñka (ìšseka), išsẽko (ìšsekė) intr. 1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vandens Šk.… …
8išsiuntinėti — Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 iter. išsiųsti: 1. BzF168 Mergelką po visus kraštus išsiuntinė[ja] Krš. ║ išvarinėti: Močeka kai tik parėjo, tai i išsiuntinėjo vaikus vieną po kito iš namų Jrb. 2. Išsiuntinėjo raštus į visus kraštus – kaip nebegrįžo tas… …
9išsišilti — 2 išsišìlti, išsìšilia, išsišylė 1. tr., intr. išsimokėti: Svietas didyn vien grumzdė ir tūžo, neišgalėdamas nei darbų nubengti, nei mokesnių išsišilti S.Dauk. Pasmerkė ant baisio mokesnio, iš kurio negalėjo išsišilti S.Dauk. 2. išsieikvoti,… …
10ištampyti — tr. NdŽ 1. R42, Sut, N, K, M, Rtr, Eiš iter. ištempti 1: Tokį pusminkštį [avikailį] pradeda tampyt tampyt, i ištam̃po Mšk. [Milas] susivels, bet reikės i šildyti tujau versti, išimti ištampyti, kad vieneip susiveltum Lpl. Šlapią reikia iškočiot,… …
