išplūšinti
1išplūšinti — 1. tr. išardyti (suvytą), išbrizginti: Su išplūšintu šniūru vis tiek kaip i be kokio šniūro Slnt. Išplūšintas (išsisukęs) siūlelis Šts. | refl.: Užmegzk botagą, o išsiplūšys Skr. Antsukos išsiplūšina audant Šts. Išsiplūšinęs knatas dega geriau… …
2išplūšinti — vksm. Išplūšintas virvagalỹs …
3apiplūšinti — tr. šnek. apmušti: Labai pykdavo, net botagu nesidrovėdavo apiplūšinti, jei kuris neklaužada, būdavo, bedykinėdamas netinkamai pasielgia su medžiu, gyvuliu ar paukšteliu sp. plūšinti; apiplūšinti; atplūšinti; įplūšinti; išplūšinti; nuplūšinti;… …
4atplūšinti — 1. tr. išardyti (suvytą), atbrizginti: Norint vienos virvės galą su kitos sudurti ir suvyti, reikia pirma abu galu atplūšinti Jž. 2. intr. šnek. sunkiai ateiti: Atplùšinau į Vilnių, i nieko nepešiau Arm. Ar pėsčias tokį tolymą kelią atplūšinai?… …
5iškutenti — 6 iškutenti tr. K išplūšinti; padaryti kutus. kutenti; iškutenti …
6išpaplaušoti — išpãplaušoti tr. išplušinti: Linų ar vilnų galą atsuk ir išpãplaušok, prilipdyk ir verpk – nebūs prylaipoti siūlai Žeml. paplaušoti; išpaplaušoti …
7išpulinti — išpùlinti tr. menk. 1. išrūkyti: Palikau tabaką, tai ir išpùlino pusę Mrj. 2. išlesti, išplušinti: Kanapės žvirblių išpùlintos Ig. pulinti; išpulinti …
8išvyti — 2 išvyti, ìšveja, išvìjo tr. Rtr 1. S.Dauk, M, DŽ išvynioti siūlus kitur: Išvyti (gijas), išlenkti BŽ81. Išvyk siūlus iš kamuolio Ds. An krijelių siūlus išvìjo, nuog krijelių an mestuvų ir jau stovuos dėjom ir audėm Lzd. | Tas tolkas ìšveja… …
9nuplūšinti — 1. tr. nubrizginti: Tau tas botagas duotas, kad į mus nuplūšintum BsMtI50(Brt). Raitas jodamas visas kelnes nuplūšino Auk. 2. intr. Krsn, Al, Kb šnek. sunkiai nueiti, nuklampoti: Nuplūšyk šitiek kelio! Lp. Jis, nieko nelaukęs, ir nuplūšino per… …
10paplūšinti — tr. papurtyti, pajudinti: Ans buvo visai apmiręs, tik paplūšinus atsipeikėjo Mžk. plūšinti; apiplūšinti; atplūšinti; įplūšinti; išplūšinti; nuplūšinti; paplūšinti; parplūšinti; …
- 1
- 2
