grūsti
1grūsti — 3 grūsti, da ( džia K), do ( dė) tr. 1. trinti, smulkinti, malti: Aš grūdu kruopas Skp. Su grūdekliu (krušekliu) grūdžiu aš grūdus J. Grūsk kanapius su kruštuviu J. Miežius grūsti K. Grucė grūsti nuobodus darbas Ukm. Eik košę grūsti Skr. Kanapių… …
2grūsti — 1 grūsti, sta, do žr. grusti: Aš grūstu (į verksmą), t. y. graudulys mane ema J. Grūsta širdis mano, t. y. daros graudi J. Negrūsk rūtas skindama, neverk vainikėlį pindama SkrT …
3grūsti — vksm …
4grusti — grùsti, gruñda (grudžia J), grùdo intr. J.Jabl liūsti, graudintis …
5grūsti — 2 grūsti, grūdžia, grūdė (?) tr. graudinti: Aš tave grūdžiu, t. y. graudžiais žodžiais vedu į graudumą J …
6grūstis — grūsti̇̀s dkt. Stotyjè bùvo didžiáusia grūsti̇̀s …
7grustinė — grustìnė sf. (2), grūstìnė (2) GK1934,84 1. Kos33 perlinės kruopos, grucė. 2. Vkš kruopienė, kruopų sriuba …
8grūstiniai — grūstìniai sm. pl. (2) 1. Š, Kv miežinės grūstos kruopos. 2. valgis, pagamintas iš juodos duonos ir kanapių, sugrūstų kartu: Privalgysi grūstìnių, tai nors atsigersi Trgn …
9kriušti — 1 kriùšti, a, o 1. tr. grūsti piestoje, kad nusitrintų grūdų luoba, kad suminkštėtų plunksnos: Kriuštienę kriùšti KI563. Reikia kriùšti miežių, kad norime grucės virti Skr. Mano duona iš nekriuštų grūdų, nesijotų, nenėkotų Vaižg. Iš šoblinių… …
10grūstuvas — grūstùvas sm. (2) 1. K kuoka, buožė piestoje kam nors grūsti: Grūstuvù grūda kanapes ar sėmenis grūstuvė[je] Žd. Grūstuvù bulbas maigai, kurgi kočėlą nudėjai? Skdt. Atnešk grūstuvą kopūstam Bd. Stovi pastatyti keletas piestų su grūstuvais rš.… …
