danginti
1danginti — 2 danginti, ina, ino tr. dengti, dangyti: Vaikeliai žydų, žemę dangindami rūbais savo, kalb taip SGI107 …
2danginti — dangi̇̀nti vksm. Ji̇̀ dažnai̇̃ dangi̇̀ndavosi į káimą …
3danginti — 1 dangìnti ( yti), ìna, ìno tr., danginti, ina, ino Kp, Rk caus. gabenti, kraustyti, lakinti: Kur danginì tuos rakandus? Gs. Kad pradėjo mane dangìnti tuščiais ratais par laukus, ko liežuvį nenukandau Vkš. Dangino kūną iš numų gentys… …
4antsidanginti — 1 antsidangìnti (ž.) žr. 1 uždanginti (refl.): Antsidangìnęs vyras ant šieno, ir bemiegtąs Vvr. danginti; antsidanginti; atidanginti; įdanginti; išdanginti; nudanginti; padanginti; pardangi …
5apdanginti — 2 apdanginti tr. R55 apdengti: Jis užmiršdamas apdangina ir lyg jūrėse skandina PG. danginti; apdanginti …
6atidanginti — 1 atidangìnti 1. tr. atitraukti: Led atidangino ratus nuo duobės Ps. 2. refl. atvykti, atsikraustyti: Jis atsidangino per visas balas ir miškus Klov. Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, kokias anie, atsidanginusys į tą kraštą, rado S …
7boginti — bogìnti ( yti K), ìna, ìno, bõginti, ina, ino 1. tr. R118, K greitai ar sunkiai ką nešti, sunkų daiktą vilkti, vežti, danginti, gabenti: Kur tas vaikas tą kėdę bogìna? Dr. Bogina dar šiandien svetimą ginklą į tolimus kraštus S.Dauk. Bõgina… …
8brukti — 1 brùkti, a (bruñka), o ( ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų… …
9bugdenti — bugdenti, ẽna, ẽno tr. gabenti, danginti: Po kelių valandų bugdeno žmogelį ten kokį į namus V.Piet. Kur dabar šėpą bugdenì? Krš …
10dangenti — dangenti, ẽna, ẽno žr. 1 danginti: Atvažiuosiu dangenti Žem. | refl. J, Rs: Mes jau iš to gyvenimo dangensimės Šlv. Šeimininkai su arkliais ir vežimais dangenosi į pievas Žem …
