bylojimas
1bylojimas — bylójimas dkt. Jõ kūrýba – bylójimas apiẽ tikróvę …
2bylojimas — sm. (1) → byloti: 1. I Jis glaudė galvą prie medžio kamieno ir klausėsi jo bylojimo rš. 2. Įvesta atmainų ir bylojime rš. | refl.: Bylojimosi išlaidos rš. bylojimas; nubylojimas; pasibylojimas; prabylojimas; sub …
3nubylojimas — sm. (1) bylos išnagrinėjimas, išsprendimas: Bylos nubylojimas teisme rš. bylojimas; nubylojimas; pasibylojimas; prabylojimas; subylojimas …
4pasibylojimas — sm. (1) → pabyloti (refl.): Po tokio pasibylojimo parsiskiedė, vienas kito neapkęsdamu S.Dauk. bylojimas; nubylojimas; pasibylojimas; prabylojimas; subylojimas …
5prabylojimas — sm. (1); Sut kreipimasis: Džiaugias ižg jos prabylojimo DP506. bylojimas; nubylojimas; pasibylojimas; prabylojimas; subylojimas …
6subylojimas — sm. (1); Sut susitarimas, sutartis. bylojimas; nubylojimas; pasibylojimas; prabylojimas; subylojimas …
