aukštai
1aukštai — aukštai̇̃ prv. Senẽlis įprãtęs aukštai̇̃ gálvą pasidėjęs miegóti …
2stabilumas, esant aukštai įtampai — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. high voltage stability vok. Hochspannungsstabilität, f rus. устойчивость при высоком напряжении, f pranc. stabilité sous haute tension, f …
3aukštaitiškas — aukštaĩtiškas, a adj. (1) būdingas aukštaičiams: Jo tarimas visai aukštaĩtiškas Pn. Aukštaĩtiška kalba Kp. aukštaĩtiškai adv. J.Jabl: Jis kalba aukštaĩtiškai Pn …
4aukštaitiškas — aukštai̇̃tiškas, aukštai̇̃tiška bdv. Dviejų̃ galų̃ aukštai̇̃tiška trobà …
5aukštaitiška — aukštai̇̃tiškas, aukštai̇̃tiška bdv. Dviejų̃ galų̃ aukštai̇̃tiška trobà …
6aukštaitinimas — aukštai̇̃tinimas dkt. Žemaitýbių aukštai̇̃tinimas …
7aukštaitinti — aukštai̇̃tinti vksm. Áutorius aukštai̇̃no žemai̇̃tišką tèkstą …
8aukštaitiškai — aukštai̇̃tiškai prv. Jõ laikýsena aukštai̇̃tiškai santūri̇̀ …
9aukštaitis — aukštaĩtis, ė smob. (2) rytinės Lietuvos dalies gyventojas; tos dalies lietuvių, kalbančių savo tarme, atstovas: Aukštaĩčio ir žemaĩčio vardą lietuviai praminė ne tautystei, ne kilmei išreikšti, bet gyvenamojo ploto prigimčiai pažymėti K.Būg.… …
10Aukštaičiai — Aukštai̇̃čiai dkt …
