atsirūgimas
1atsirūgimas — atsirūgi̇̀mas dkt. Atsirūgi̇̀mas maistù …
2atrūgimas — atrūgìmas sm. (2) 1. → atrūgti 1: Ką norint pridedant dėl geresnio skomo, reik tą daryti pri pirmojo atrūgimo, idant vis tobulai su pačiu gėralu susijaugtų S.Dauk. 2. refl. KI121, N → atrūgti 3 (refl.): Atsirūgimas degtine rš. | prk.: Bet tasai… …
3atrūgos — ãtrūgos sf. pl. (1) 1. Klp, Lž, Yl, Grž atsiraugėjimas, atsirūgimas, rūgavimas: Bus ãtrūgos, kad atsiraugėtumei valgęs J. Kažin kodėl šiandien po tų kopūstų tokios bjaurios ãtrūgos kilsta Brs. Kai šviežios duonos pavalgau, o dar su silke, tai… …
4poraugis — sm. (1) NdŽ atsirūgimas …
5raugulys — raugulỹs sm. (3b) Vžns, Ml, Žgč, (3a) NdŽ; BŽ495 atsirūgimas, atrūgos: Rauguliaĩ kilsta Kl. Lašiniai su pienu sukela raũgulį Šts. Seilėgeris, rauguliaĩ – po pietų tik atleido Pj. Nuo parsiėdimo apniko raugulỹs J. Raugulys užeina Bru. Toks… …
