atsargus
1atsargus — atsargùs, atsargi̇̀ bdv. Atsargùs žmogùs, gyvū̃nas …
2atsargus — atsargùs, ì adj. (4) kurs pasisaugo, numato galimus pavojus: Atsargùs žmogus moka nelaimės išvengti Varn. Girios žvėrys labai atsar̃gūs Dkš. Ans su lytu atsargùs yr Slnt. Ir tamstoms patarsiu būti labai atsargiems A.Vien. Autoriui čia reikėjo …
3atsargi — atsargùs, atsargi̇̀ bdv. Atsargùs žmogùs, gyvū̃nas …
4plonas — plónas, plonà bdv. Lẽdas dár plónas, būk atsargùs! …
5plona — plónas, plonà bdv. Lẽdas dár plónas, būk atsargùs! …
6talpinimas — talpi̇̀nimas dkt. Iñdų vyniójimas ir atsargùs talpi̇̀nimas į dėžès kiék užtrùko …
7apdairus — apdairùs, ì adj. (4) Bsg, Vj, Smn; R 1. pastabus, atsargus: Tas katinas apdairus Tr. Ji apdairì, nuo jos nieko nepaslėpsi Vs. Dabar jo protas pasidarė šviesesnis, apdairesnis rš. apdairù n.: Apdairù karčemoj žiopsot Ds. Remtis tokiais… …
8apsargingas — apsargìngas, a adj. (1) J.Jabl atsargus …
9apsiveizdingas — apsiveizdìngas, a adj. (1) [K]; B atsargus …
10apvaizdingas — apvaizdìngas, a adj. (1) 1. SD120, LL129 atsargus, rūpestingas. apvaizdìngai adv.; B: Dabokitėse, kaip apvaizdingai vaikščiotumbit VlnE118. 2. psn. iš anksto nustatytas, nulemtas: Pasaulio tvarka apvaizdìnga FT …
