atlošti
1atlošti — atlõšti vksm. Atlõšęs gálvą žiūrėjau į dañgų …
2atlošti — 1 atlõšti, ia, àtlošė tr. Š lošiant atgauti, laimėti tai, kas buvo pralošta: Jis atlošė savo pinigus rš. | refl. tr., intr.: O kai prasilošiu – atsimenu: juk reikia pranešti! Bet ne, galvoju sau, pirma atsilošiu, o paskui pranešiu rš. Mušė… …
3atlošti — 2 atlõšti, ia, àtlošė 1. tr. atlenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): Atlošęs galvą į kėdės atlošą, netyčiomis pažiūrėjo į skambalėlį, kabojusį kambaryje ir seniai nebevartojamą J.Jabl. Ji atlošia galvą į stambią šaką rš. Atsisėdo, atlošė… …
4atloštinis — atloštìnis, ė adj. (2) su išlenktais žąslais, atlaužtinis (apie kamanas): Suminjojo geri svečiai, čiūto, čiūto ... širmaisiais žirgeliais, čiūto, čiūto ... atloštìnėm kamanėlėm NS572 …
5aplošti — 1 aplõšti, ia, àplošė tr. Š kortuojant ką nugalėti: Kortomis aplošė jį keliais kreiceriais rš. lošti; aplošti; atlošti; įsilošti; išlošti; nulošti; pralošti; prilošti; sulo …
6atgrajyti — ×atgrãjyti 1. intr. atlikti muzikanto priedermes vestuvėse: Atgrajijau veselėj ir einu namo SI189. 2. tr. atlošti, atsilošti (kortomis): Atgrãjijo nuo kartauninko cielą bačkelę raudonųjų BM341. | refl.: Palaukš, duokš atsigrãjyt! Nj. grajyti;… …
7atkolti — atkõlti, àtkolia (atkõlna, àtkolsta), àtkolė tr. atlošti, atremti: Atkõlk duris, t. y. uždėk, kad neužsidarytų J.Jabl. Vos buvo kryžokai atkolę koptas pri mūrų, tujau kova prasidėjo S.Dauk. | refl.: Anam reik atsikõlti – taip nepastova Lkv …
8atkraginti — 1 atkragìnti tr. 1. atversti atgal, atlošti: Atkragìnk galvą, rasi nustos kraujas iš nosies bėgęs Lkž. Vaikinas, atkragìnęs kaklą, šoka, t. y. atsivertęs galvą aukštyn J. Dantų gydytojas aną atkragìno ir, paėmęs už smakro, žiūrėjo į jo gerklę …
9atkvempti — atkvem̃pti, ia, àtkvempė 1. tr. atlošti: Akimirksniu atsigaivėjo, atkvempė galvą rš. | refl.: Ko jis taip atsikvem̃pęs vaikščioja? Žgč. Sėda atsikvem̃pęs, atsilošęs į sieną Škn. Sėda sau atsikvem̃pęs kaip bajoras Vkš. 2. refl. BŽ302, G78 žr.… …
10atlaužti — 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atlaužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atlaužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atlaužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatlauši… …
