apkalbinėti
1apkalbinėti — 1 apkalbinėti 1. iter. dem. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų Ndz. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo Skdt. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi Psn. Labai negražu kitus apkalbinėti rš. 2. minėti:… …
2apkalbinėti — vksm. Niekadà nemėgau apkalbinėti kitų̃ žmonių̃ …
3apkalbinėjimas — sm. (1) → 1 apkalbinėti 1: Daugiausia čia (P. Cvirkos romane „Frank Kruk“) pajuokiama kortavimas, apkalbinėjimai K.Kors. Beklausydamas apkalbinėjimų, neužmiršk, kad ir pats esi apkalbamas Ašm. Pavydas ir vienas kito apkalbinėjimai buvo įprasti… …
4apkalbėdinėti — tr. apkalbinėti: Niežti klupstį – apkalbėdinėja kas Arm. kalbėdinėti; apkalbėdinėti; užkalbėdinėti …
5apūtarindinėti — ×apū̃tarindinėti tr. LzŽ apkalbinėti: Ana mus apū̃tarindinėja Lz. ūtarindinėti; apūtarindinėti; įūtarindinėti; priūtarindinėti; užūtarindinėti …
6atkalbinėti — 1 atkalbinėti 1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5. 2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinėk man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo… …
7atšipinti — 1 atšìpinti K, Š; M, L caus. atšipti: 1. Q513, SD1175, R345, MŽ462, Sut, N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 Atšìpinau kirvį prie eglinių medžių J. Katras mano peilį atšìpino? Dkš. Tiek atšìpintos tos žirklės, kad nieko neima Pc. | prk.: Geluo smerties… …
8ilgaliežuvauti — ilgaliežuvauti, auja, ãvo intr. liežuvauti, apkalbinėti: Nuo to laiko ji nustojo teip ilgaliežuvaut Pn …
9išdėlioti — 1. iter. išdėti 1: Išdėliojo po vieną akmenį take per pelkę Sr. Po šaukštą išdėliojo palivoną [sviesto] Jnšk. Numirėlio pelną, kas buvo dar likęs, išdėliojo ing kelias vietas S.Dauk. | refl. tr., intr.: Audeklų skiautės išsidėliojo į pamušus Lkž …
10iškalbinėti — 1 iškalbinėti iter. dem. iškalbėti. 1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinėja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinėji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš. 2. teisinti: Anie, kurie… …
