abuojybė
1abuojybė — sf. (1) Š, abuojỹbė (2) BŽ279 1. blogumas, bjaurumas: Abuojybė, ne darbas, kai šalta miške Trgn. 2. scom. Rk bjaurybė, nedorėlis, akiplėša: Ot abuojybė – įlindo daržan ir išėdė kopūstus Užp. Ar neisi namo neerzinęs šunų, tu abuojybe! Jž …
2abuojystė — abuojỹstė sf. (2) žr. abuojybė: 1. Abuojỹstė be klaimo Ktk. 2. scom. Tai abuojỹstės vaikai – nuskynė obuolius da žalius Ut. Ak tu, abuojỹste! Ds …
