įgudęs
1įgudęs — įgùdęs, įgùdusi dlv. Įgùdęs vairúotojas, plauki̇̀kas …
2įgudusi — įgùdęs, įgùdusi dlv. Įgùdęs vairúotojas, plauki̇̀kas …
3įgusti — 1 įgùsti intr. įprasti: Kariai įgudo pagelbėti vienas kitam sunkią valandą rš. Prieš šimtą metų buržuazija buvo dar tam tikru mastu progresyvi ir kur kas mažiau įgudusi visokioms politinėms niekšybėms negu mūsų laikų buržuazija rš. Brolis… …
4blistinėtojas — blistinėtojas, a smob. (1) kas blistinėja: Jis jau senas (įgudęs) blistinėtojas Vs …
5gudas — 4 gùdas, à adj. (4) 1. prityręs, įgudęs: Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti J. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas J. 2. paprastas, įprastinis, tikras: Gùdas karklas vadinas gudkarklis J …
6kulinaras — kulinãras, ė smob. (2) DŽ kulinarijos specialistas: Kordušas, kaip įgudęs kulinaras, tose pačiose sąskaitose pieštuku surašė valgių pavadinimus J.Marc. Iš tikrųjų panelė – puiki kulinarė J.Paukš …
7mušimas — mušìmas sm. (2), mušìmos ind. 1. → mušti 1: Jis labai užsispyręs, su juo reikia gražumu – mušimu tik pagadinsi Jnš. Pirmiau nors mušimo bijojo, o jau dabar nieko Dkš. Nuo pikto vyro, nuo mušimẽlio veidelis mėlynuoja Tvr. ^ Močios mušimas –… …
8naravus — ×naravùs, ì adj. (4) 1. patogus, tinkamas, geras: Naravùs krėslas – gera sėdėt Ds. Tai naravùs žiponėlis, net miela nešiot! Trgn. Padarė medinius (klumpes) iš pažiūros gražius, bet avėt nenaraviùs Kp. Čia visu kuo naravì vieta Sv. Ta lazda… …
9pažinti — pažìnti, pažįsta, pažìno tr. 1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažįt pažįstu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažįstu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim… …
10praktikas — 2 prãktikas, ė smob. (1) 1. Š kas gerai moka darbą iš praktikos, taiko savo žinias praktikoje, patyręs, įgudęs: Jablonskis į kalbą visada žiūrėjo praktiko pedagogo akimis rš. Į tos komisijos sudėtį įėjo ... nemaža mokytų teisininkų ir teisės… …