(apge)
1apgerti — apgerti, àpgeria, apgėrė 1. tr. nugerti iš viso indo, prižagti: Vieno žmogaus apgerto pieno nebenori kitas gerti rš. 2. tr. geriant (ppr. svaigiuosius gėrimus) kam nuostolį padaryti; daugiau išgerti už kitą: Aš jį apgėriau, apėdžiau, reiks jį… …
2apgėdinti — tr. 1. negarbę padaryti, pažeminti: Kam negarbę padaryti, ką apgėdinti KII314. Aš apgėdinau jį, t. y. apskelbiau gėdingus jo darbus J. Rods negražu žiliems bernams, kad juos koks berniuks glūpoks apgėdina dirbdams K.Donel. Jis tuoj apgėdina… …
3apgebinėti — apgẽbinėti tr. apiberti spuogais: Apgẽbinėjęs veidas Prnv. gebinėti; apgebinėti …
4apgelžuonėti — intr. apsidengti geležies rūdimis: Išariau apgelžuonėjusį peilį Up. | refl. J. gelžuonėtis; apgelžuonėti; sugelžuonėti …
5apgėdinimas — sm. (1) → apgėdinti 1: Ką per apgėdinimą laikyti KII89. Jų puolimas būdavo jų gėda ir apgėdinimas Ns1842,2. Kiti apgėdinimą ir plakimą iškentėjo NTPvŽ11,36. gėdinimas; apgėdinimas; išgėdinimas; pagėdinimas; sugėdinimas; užgėdinimas …
6apgerinti — apgẽrinti tr. 1. apraminti, apmaldyti; aptramdyti: Žemaičius, norėdamu dar apgerinti, masino, jog anie, pagrįžusys į namus, liuosais gyvens S.Dauk. 2. refl. žr. pagerinti 2 (refl.): Apsigẽrino šuo įšokęs į ratus Dr. Apsigẽrink šunims, kad… …
7apgėdimas — sm. (1) apgėdinimas: Apgėdymu kokiu apkelti WP30. gėdimas; apgėdimas; sugėdimas …
8apgėdinė — sf. (1) [K] gėda, negarbė: Su nevalia vesti į apgėdinę N …
9apgėlos — sf. pl. (1) žr. apgėlai: Podė su viešnėmis apgėlas geria J …
10apgesti — 1 apgèsti intr. 1. kiek pagesti: Jo padarynė apgẽdusi, t. y. pagedo J. Drugelio sparneliai apgedę, nulėpę rš. Jo plaučiai gerokai apgedę rš. Šaknys [medelio] apgedusios rš. Mūs yra daug bulvių apgedusių Lš. 2. apalpti, apleipti; apsalti:… …
